Motiejus Valančius (1801–1875) – viena svarbiausių XIX a. vidurio Lietuvos religinio, kultūrinio ir politinio gyvenimo figūrų: Žemaičių vyskupas, švietėjas, aktyvus visuomenininkas. Laikytinas pagrindiniu demokratinių lietuvių visuomenės judėjimų – blaivybės sąjūdžio ir knygnešystės – organizatoriumi. Greta visuomeninės veiklos buvo istorikas, politikas, rašytojas, savo veikla ir raštais padaręs sunkiai pamatuojamą įtaką Lietuvos visuomenės sąmoningumui. Su Vaikų knygele ir Paaugusiųjų žmonių knygele vėlyvuoju savo gyvenimo laikotarpiu įžengė ir į grožinės literatūros pasaulį, o parašęs Pasakojimą Antano tretininko ir Palangos Juzę tapo nusipelniusiu beletristu.

Reverse pavaizduotas Motiejaus Valančiaus portretas, viršuje puslankiu užrašyta 1801, MOTIEJUS VALANČIUS, 1875. Averse Lietuvos Respublikos herbas skyde. Centre, atverstoje knygoje, pavaizduoti fragmentai iš Varnių, Žemaičių vyskupijos centro. Viršuje užrašyta LIETUVA, apačioje 2001, 50 LITŲ.