1773 m. spalio 14 d. Abiejų Tautų Respublikos Seimo nutarimu įkurta Tautinė edukacijos komisija (lenk. Komisja Edukacji Narodowej), lietuvių raštijoje įgijusi Edukacinės komisijos pavadinimą, buvo pirmoji Europoje švietimo ministerija, atsakinga už mokyklų sistemos organizavimą, administravimą bei ugdymo turinį. Edukacinei komisijai buvo pavesta kontroliuoti visas Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės akademijas, aukštąsias mokyklas, akademines bendruomenes ir viešąsias mokyklas, taip pat modernizuoti ir supasaulietinti ugdymo turinį. Ekonominį švietimo sistemos reformos pagrindą sudarė 1773 m. panaikinto Jėzuitų ordino nuosavybė, kurią administruoti buvo pavesta Edukacinei komisijai.
Edukacinės komisijos įsteigimas liudijo Apšvietos epochos idėjų perėmimą Abiejų Tautų Respublikoje. Tikėjimas žmogiškojo proto galia subrandino mintį, kad valstybės santvarka yra tiesiogiai susijusi su jos edukacine sistema, todėl negalima įgyvendinti jokio esminio valdymo pokyčio, sykiu nepakeičiant edukacijos sistemos. Šia filosofo Claude Adrien Helvétius (1715–1771) išplėtota įžvalga rėmėsi Respublikos reformatoriai, 1773 m. Varšuvoje susirinkusiame Seime ėmęsi radikalios valstybės pertvarkos. Sustiprinti ir modernizuoti pirmojo padalijimo katastrofą išgyvenusią Respubliką buvo tikimasi per švietimą – iškeltas tikslas sukurti sistemą, padėsiančią išugdyti pažangiai mąstančių, išsilavinusių ir tarnauti Tėvynei pasirengusių jaunuolių kartą, užtikrinsiančią valstybės klestėjimą. Rengiant švietimo reformos projektą aktyviai dalyvavo Lietuvos atstovai – Lietuvos vicekancleris Jokimas Liutauras Chreptavičius (1729–1812) ir Vilniaus vyskupas kunigaikštis Ignotas Jokūbas Masalskis (1726–1794), jis tapo pirmuoju Edukacinės komisijos pirmininku.
Monetos reverse – Abiejų Tautų Respublikos Edukacinės komisijos antspaudo atvaizdas su užrašu lotynų k. „Collegium Praefectorum Publicae Institutioni” (Viešojo švietimo vadovų kolegija) ir simbolinė knyga, vaizduojanti pradžios mokykloms skirto vadovėlio, perleisto Edukacinės komisijos reformuoto Vilniaus universiteto spaustuvėje 1783 m., viršelį bei lietuviškai perteiktą citatą iš pirmojo Edukacinės komisijos aplinkraščio „… jaunų žmonių lavinimas ir švietimas – vienintelė tvarios valstybių laimės sąlyga”. Kompoziciją juosia užrašas „Abiejų Tautų Respublikos Edukacinė komisija”, „250“.
Monetos averse – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbas Vytis Vilniaus universiteto – reformuotos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiosios mokyklos – pastatų ansamblio fone (XVIII a. 9 deš. graviūra), užrašai „Lietuva“, nominalas „10 €“, „2023“ ir UAB „Lietuvos monetų kalyklos“ logotipas.