Vokiečių astronomas ir matematikas Johannesas Kepleris (1571–1630) apie snaiges svarstė su vaikišku smalsumu, kai 1610 m., eidamas per Karolio tiltą Prahoje, pradėjo kristi sniegas. Ši patirtis paskatino jį parašyti pirmąjį mokslinį traktatą apie sniego kristalus „Strena Seu De Nive Sexangula", kuriame jis klausia, kodėl krentant snaigėms, nors kiekviena skiriasi nuo kitos, jos visada yra šešiakampės formos. Pakankamai paprastas klausimas, bet toks, kurio niekas anksčiau nebuvo uždavęs ir į kurį nebuvo atsakyta dar tris šimtus metų. Nepaisant to, bandydamas atsakyti į jį, Kepleris pateikė keletą įdomių įžvalgų apie snaiges ir uždavė keletą svarbių klausimų apie fiziką, matematiką ir biologiją.

 

Snaigės gyvenimas gali atrodyti nereikšmingas, bet Sniego paslaptys paverčia jį kažkuo reikšmingu. Monetos averse pavaizduotas sniego kristalo padidinimas su ledo mėlynumo brangakmeniu nugludintais kraštais centre . Monetos reverse profiliu pavaizduota jauna moteris. Žiemos apraiška – sniego princesė, pasipuošusi karūna ir apsiaustu, abu papuošti sniego kristalais. Fonas iš dalies poliruotas aplink jos karūną ir apatinėje dešinėje pusėje