Lietuvõs Katalikų Bažnýčia, Katalikų Bažnýčia Lietuvoje. Lotynų apeigų katalikų bendruomenė yra didžiausia tradicinė religinė bendruomenė Lietuvoje – yra apie 2,741 mln. narių, 862 kunigai, 708 parapijos, 55 dekanatai, 5 vyskupijos, 2 arkivyskupijos, 2 bažnytinės provincijos, 13 vyrų ir 42 moterų pašvęstojo gyvenimo institutai (2018).

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje katalikybė pradėjo plisti 13 amžiuje. Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas ir dalis aukštuomenės apsikrikštijo 1251, popiežius Inocentas IV Mindaugą pripažino Lietuvos karaliumi ir 1254 įsteigė Lietuvos vyskupiją. Po Mindaugo mirties Treniota, valdęs Lietuvą nuo 1263, ėmė persekioti krikščionis. 1264 Treniotą nužudžius Lietuvą valdė stačiatikiai – Mindaugo sūnus Vaišelga, po jo – Mindaugo žentas Švarnas. Po Švarno valdė pagonys – Vytenis, po jo Gediminas. Vytenis Naugarduke pastatydino bažnyčią ir jai administruoti prašė atsiųsti 2 pranciškonus, bet bažnyčią kryžiuočiai sudegino. Gediminas su Rygos arkivyskupu sudarė sąjungas prieš Vokiečių ordiną, statė bažnyčias, į Lietuvą kvietė vienuolius ir kunigus. Pirmoji sąjunga sudaryta 1298 – nuo tada Rygos pranciškonai ir dominikonai galėjo laisvai veikti Lietuvoje. Vėliau Rygos arkivyskupas Frydrichas iš Pernšteino Lietuvos miestuose norėjo įkurti pranciškonų ir dominikonų vienuolynus: jo sąjungininko Gedimino dvare veikė pranciškonai ir dominikonai; dominikonams Gediminas pastatydino bažnyčią Vilniuje, o pranciškonams – Naugarduke ir Vilniuje. Skatinamas šių vienuolių ir siekdamas politinių tikslų Gediminas 1322 parašė laišką popiežiui žadėdamas priimti katalikų tikėjimą, 1323 – laiškų Vakarų Europos vienuolijų viršininkams, kviesdamas atvykti kunigus, vienuolius ir krikščionis pasauliečius bei žadėdamas jiems tikėjimo laisvę.

Lietuvos krikštu rūpinosi naujos kartos valdovai Lietuvos didieji kunigaikščiai Jogaila ir Vytautas Didysis ir galiausiai Lietuva oficialiai buvo pakrikštyta 1387 m.

Monetos reverse - Bažnyčios raštininkas, spausdinantis Šventosios Dvasios žodį, kuris svarbus iki mūsų laikų. Balandis - Šventosios Dvasios simbolis, kuri kužda jam į ausį Evangeliją. Basos kojos simbolizuoja jo materialinį neturtą, o spausdinimo mašinėlė - liudiją laikmetį. Ikomponuotas užrašas „Perskaitęs perduok kitam“.

Monetos averse - kryžių sudarantys mikrofilmai. Tokiu formatu „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ pasklisdavo po pasaulį. Kryžius dalina monetą į keturias herbo dalis: Vytį, Simno bažnyčią (kronikos atsiradimo vietą), leidinio perdavimą „Perskaitęs perduok kitam“ ir užrašai „Lietuva“, išleidimo metai „2023“, nominalas „5 €“.