Pastaba: šios monetos buvo apyvartoje, todėl gali būti pabraižytos.

Averse: Vilhelmo II (Frydrichas Vilhelmas Viktoras Albertas) portretas. Užrašas: „WILLHELM II DEUTSCHER KAISER KÖNIG V PREUSSEN" (Vilhelmas II Vokietijos kaizeris ir Prūsijos karalius).

Reverse: karūnuotas Vokietijos herbas. Užrašas: „DEUTSCHES REICH" („Vokietijos reichas"), monetos nukaldinimo metai, nominalas 20 markių.

Briaunoje: užrašas: „GOTT MIT UNS" ("Dievas su mumis").

Nepaisant to, kad ši moneta (Vilhelmas II) vadinama Vokietijos moneta, iš tiesų tai - Prūsijos moneta, kadangi po 1871 m. Vokietijos suvienijimo, Vokietijos Kaizeris buvo paskelbtas Prūsijos karaliumi.

1920 metais Vokietija tapo Didžiosios ekonominės krizės auka. Už prekę, kuri 1914 metais kainavo tik 1 auksinę markę, 1923 buvo mokama daugiau nei 700 milijardų popierinių markių. 1923 metų pabaigoje kainos dvigubėjo kas dvi valandas. Kepalas duonos kainavo apie 200 milijardų popierinių markių. Vokietijos namų šeimininkės krosnis kūreno popierinėmis markėmis, nes pinigų vertė buvo mažesnė nei malkų. Tačiau hiperinfliacijos laikais auksinė Vilhelmo II moneta išlaikė savo vertę. Kodėl? Ji buvo pagaminta iš aukso! Žmonės, kurie tais laikais saugojo savo santaupas auksu, buvo apsaugoti nuo niokojančių infliacijos padarinių. Šis principas tinka ir šiomis dienomis.

Kaip galėjo atsitikti tokia ekonominė katastrofa? Žinoma, tam nėra paprasto paaiškinimo, tačiau viena iš 1920 m. Vokietijoje prasidėjusios hiperinfliacijos priežasčių gali būti 1915 metais vyriausybės priimtas sprendimas sustabdyti auksinių monetų (Vilhelmas II) kaldinimą.

1914 metų liepos mėn. Vokietija paskelbė karą Prancūzijai, tai buvo pirmojo pasaulinio karo pradžia, ir Vokietijos centrinis bankas nusprendė atšaukti aukso standartą. Ryšium su tuo buvo nutrauktas 20 markių nominalo auksinių monetų kaldinimas, kuris sudarė Vokietijos ekonomikos pagrindą nuo 1871 metų. Auksą pakeitė popierius. Vykstant karui šis sprendimas atrodė geras: įstatymas nereikalavo popierinių pinigų padengimo auksu, ir tai Kaizerio vyriausybei atrišo rankas, ji galėjo spausdinti tiek pinigų kiek reikėjo karo finansavimui. Tačiau po karo vyriausybei reikėjo dėti labai daug pastangų, kad atstatytų visą ekonomiką, kadangi naujoji vyriausybė pratęsė papildomų popierinių pinigų spausdinimo politiką, o neužtikrinant popierinių pinigų padengimo auksu, oficiali valiuta visiškai nuvertėjo.

Nominalas 20 markių.