Stanislovas Leščynskis (1677-1766) - Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1704-1709 ir 1733-1736 m., Lotaringijos hercogas. Kilęs iš Didžiosios Lenkijos didikų, vienos svarbiausių Didžiosios Lenkijos giminių. 1698 m. vedė Kotryną Opalinskaitę ir tapo vienu turtingiausių Respublikos didikų.

Nuo 1699 m., kaip ir jo tėvas, buvo Poznanės vaivada. Karoliui XII 1709 m. pralaimėjus Rusijos kariuomenei prie Poltavos, Stanislovas Leščynskis 1710 m. vasario 4 d. emigravo į Prūsiją, o po to į Prancūziją. Pagal Vienos taikos sutartį 1738 m. Stanislovas Leščynskis atsisakė pretenzijų į Abiejų Tautų Respublikos sostą. Po 1736 m. karūnos atsisakymo S. Leščynskis gyveno Prancūzijoje, karaliaus buvo paskirtas iki gyvos galvos Lotaringijos ir Baro kunigaikščiu. Gyvendamas Prancūzijoje parašė politinių ir filosofinių veikalų, juose pagrindė pribrendusias Abiejų Tautų Respublikos valdymo reformas. Nansi jo lėšomis įrengtoje Karaliaus (dabar - Stanislovo) aikštėje Leščynskiui 1831 m. pastatytas paminklas.

Monetos tiražas tik 500 vnt. ir laikomas mažiausiu tiražu monetų kaldinimo istorijoje Prancūzijoje. Tai leidžia šią monetą traktuoti kaip itin retą.