Deimantų vertės nustatymas
Briliantas – apdirbtas deimantas, turintis ne mažiau 57 briaunų.
Apie briliantus yra sukurta begalė legendų ir mitų – nuo deimantų slėnių saugomų gyvačių iki paslaptingų briliantų suteikiamų galių. Briliantai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti maždaug prieš 3000 metų Indijoje, kur jie buvo vertinami dėl savo savybės išskaidyti šviesą.
Viduramžiais briliantai kurį laiką buvo naudojami medicininiams tikslams. Taip ankstyvaisiais viduramžiais naudodamasis briliantais nesėkmingai bandė gydytis popiežius Klementas. Briliantų populiarumas viduramžiais augo ir dėl atrastų didelių deimantų, pvz., „Mėlynosios vilties“.
Vėliau didesnis dėmesys būdavo skiriamas brilianto vertei, negu jo mistinėms galiomis. Siekdami apsaugoti kasyklas nuo vagysčių jų savininkai skleidė gandus, kad neapdirbti deimantai yra nuodingi.
Šiomis dienomis, briliantai naudojami kaip brangakmeniai papuošalams arba kaip talismanai, turintys mistinių galių.
Iki šiol Indija išlieka tarp pirmaujančių šalių pagal deimantų apdirbimą.
Brilianto vertė nustatoma pagal keturis C kriterijus - 4C: Cut (formą), Clarity (skaidrumą), Color (spalvą), Carat (svorį). Šie deimantų vertinimo kriterijai buvo sukurti Gemologicat Institute of America (G.I.A.) 1939 metais.
Šlifavimas ir forma (Cut)
Deimanto šlifavimas yra vienas pagrindinių aspektų suteikiančių deimantui jo blizgesį, spindesį ir žėrėjimą – tris pagrindinius deimanto atributus. Kai žmonės kalba apie „blizgesį“, jie nurodo šviesos kiekį, kurį atspindi deimantas. Žėrėjimą apibūdina kaip deimantas išsklaido šviesą ir kaip jis atspindi įvairius spalvų spektrus. Spindesys, taip pat žinomas kaip žaižaravimas, apibrėžia kaip deimantas žaižaruoja kai jį suki aplink šviesos šaltinį. Kai šviesa patenka į deimantą ji yra laužiama ir atspindima atgal vaivorykštės spalvomis.
Šlifavimas turi didžiausią įtaką kaip jis sąveikauja su šviesa. Tai atspindi meistro įgūdžius transformuojant neapdorotą akmenį į briliantą. Jei deimantas yra pernelyg plokščias, dalis šviesos bus prarandama per deimanto apačią. Jei deimantas pernelyg gilus, dalis šviesos bus prarandama per deimanto kraštus. Idealiai nušlifuotas deimantas didžiąją dalį šviesos atspindės per viršutinę akmens briauną.
.jpg)
Šlifavimas tai charakteristika, apimanti brilianto proporcijas, briaunų kokybę ir kt. Brilianto šlifavimo kokybė gana stipriai lemia tokias charakteristikas, kaip blizgesys.
Briliantai gali būti išpjauti įvairių formų, tai priklauso tik nuo meistriškumo. Kiekviena forma yra sukurta, kad išryškintų tam tikras brilianto charakteristikas. Optimalus briaunų skaičius – 57, bet prieš pradėdamas šlifuoti juvelyras turi suteikti briliantui geometriškai taisyklingą formą – apskritimo, ovalo, kriaušės. Nuo šlifavimo kokybės priklauso, kaip akmuo žaižaruos. Apvalus akmuo labiausiai išryškina deimanto pranašumus, o stačiakampis ar ovalus sumažina atspindimos šviesos kiekį. Atitinkamai apvalus briliantas 30-50 % brangesnis.
Briliantai gali būti išpjauti įvairių formų, tai priklauso tik nuo meistriškumo. Kiekviena forma yra sukurta, kad išryškintų tam tikras brilianto charakteristikas. Optimalus briaunų skaičius – 57, bet prieš pradėdamas šlifuoti juvelyras turi suteikti briliantui geometriškai taisyklingą formą – apskritimo, ovalo, kriaušės. Nuo šlifavimo kokybės priklauso, kaip akmuo žaižaruos. Apvalus akmuo labiausiai išryškina deimanto pranašumus, o stačiakampis ar ovalus sumažina atspindimos šviesos kiekį. Atitinkamai apvalus briliantas 30-50 % brangesnis.
.jpg)
Tradicinės briliantų šlifavimo formos:
Round – apvalus briliantas, kurį sudaro 57 arba 58 briaunos
Oval – ovalo formos
Marquise – Ovalo (markizės), nusmailėjančiais galais formos. Karaliaus Liudviko XIV užsakymu sukurta forma markizei De Pompadur
Pear – kriaušės formos
Emerald – stačiakampio (smaragdinio) šlifavimo formos
Princess – kvadrato formos
Radiant – kvadrato ar stačiakampio formos su nukirstais kampais
Asscher – aštuonkampiio
Heart – širdelės forma
Cushion - pagalvėlės forma
Round – apvalus briliantas, kurį sudaro 57 arba 58 briaunos
Oval – ovalo formos
Marquise – Ovalo (markizės), nusmailėjančiais galais formos. Karaliaus Liudviko XIV užsakymu sukurta forma markizei De Pompadur
Pear – kriaušės formos
Emerald – stačiakampio (smaragdinio) šlifavimo formos
Princess – kvadrato formos
Radiant – kvadrato ar stačiakampio formos su nukirstais kampais
Asscher – aštuonkampiio
Heart – širdelės forma
Cushion - pagalvėlės forma
Skaidrumas, švarumas (Clarity)
.png)
Beveik visi briliantai turi natūralių įskilimų, priemaišų, kurios blogina jo skaidrumą, o tuo pačiu blizgesį. Pagrindinis brilianto kokybės kriterijus – jo švarumo laipsnis (dėmelių dydis), kuris nustatomas pagal specialią skalę. Jei adata pradurtume popieriaus lapą, o paskui skylę padalytume į 4 dalis, gautume antruoju numeriu pažymėtą intarpo dydį. Kuo didesnis skaičius, tuo pastebimesnis defektas. Briliantų skaidrumas turi būti nustatytas naudojantis 10 kartų didinančia lupa.
Lietuvoje deimantai įvertinami pagal (CIBJO) „Blue book“ rekomendacijas.
Lietuvoje deimantai įvertinami pagal (CIBJO) „Blue book“ rekomendacijas.
Spalva (Color)
.jpg)
Brilianto spalva gali kisti nuo visiškai baltos iki geltonos arba rudos. Nepatyrusi akis gali nepamatyti šių nežymių atspalvių, tačiau šis rodiklis atspindi deimanto retumą ir, be abejo, vertę. Randami įvairiausių spalvų deimantai, tačiau labiausiai vertinami absoliučiai bespalviai brangakmeniai. Taip pat yra spalvotų briliantų (angl. Fancy), kurie yra labai vertinami ir klasifikuojami pagal visai kitus standartus.
Bespalviai ar balti – deimantai yra vertinami spalvų skalėje, kurią sukūrė GIA (Gemological Institute of America). Ji apima abėcėlės raides nuo D iki Z kai D yra bespalvis ir Z atstoja šviesiai geltoną atspalvį. Bespalvių deimantų vertę atspindi kiek mažai spalvos Jūs galite įžvelgti ir tai nustatoma tiriant deimantą prie kontroliuojamo apšvietimo lyginant su nustatyta GIA spalvų skale. Beje, D klasės deimantai – tikrai bespalviai, ypatingai reti ir vertingi deimantai.
Bespalviai ar balti – deimantai yra vertinami spalvų skalėje, kurią sukūrė GIA (Gemological Institute of America). Ji apima abėcėlės raides nuo D iki Z kai D yra bespalvis ir Z atstoja šviesiai geltoną atspalvį. Bespalvių deimantų vertę atspindi kiek mažai spalvos Jūs galite įžvelgti ir tai nustatoma tiriant deimantą prie kontroliuojamo apšvietimo lyginant su nustatyta GIA spalvų skale. Beje, D klasės deimantai – tikrai bespalviai, ypatingai reti ir vertingi deimantai.
Taip pat galima sutikti briliantų vertinimą ir kitokį: EW Exeptional white (D-E) išskirtinai balta; RW Rare white (F-G) reta balta; W White (H) balta; STW Slightly tinted white (I-J) lengvai tonuota balta; TW Tinted white (K-L) su vos matomu gelsvu atspalviu; TC tinted colour (M-Z) su matomu gelsvu atspalviu.
.jpg)
Apšvietus deimantą ultravioletine šviesa, nedidelė procentine dalis deimantų švyti arba skleidžia mėlynos ar geltonos spalvos šviesą. Fluorescenciją sukelia mikroelementai, paprastai boro, patekę į deimantą jo formavimosi metu. Nors fluorescencija nebūtinai įtakoja deimanto vertę, ji yra įtraukta į deimantų klasifikavimo protokolą.
.jpg)
„Bespalviai“ deimantai yra populiariausi, tačiau jie yra tik viena iš deimantų kategorija. Kita natūralių akmenų kategorija yra žinoma kaip „prašmatnių spalvų deimantai“. Nors yra ganėtinai reti, tačiau jų buvo rasta kiekvienos spalvų spektro spalvos. Garsiausi prašmatnių spalvų deimantai yra „The Hope Diamond“ (Walnut sized blue diamond), „The Hancock Red (kuris buvo parduotas už $926,000 per karatą 1987m. aukcione) ir „The Dresden Green“ (didžiausias kada nors rastas žaliasis deimantas).
Prašmatnių spalvų deimantai nėra klasifikuojami toje pačioje skalėje kaip „bespalviai“ ar „balti“ deimantai. Jų vertė nusakoma spalvos intensyvumo, kuris svyruoja nuo šviesaus apatiniame gale iki ryškaus viršutiniame gale. Kuo intensyvesnė ar stipresnė yra spalva, tuo deimantas – vertingesnis. Spalvos intensyvumas yra svarbiausias veiksnys parenkant prašmatnios spalvos deimantą.
Prašmatnių spalvų deimantai nėra klasifikuojami toje pačioje skalėje kaip „bespalviai“ ar „balti“ deimantai. Jų vertė nusakoma spalvos intensyvumo, kuris svyruoja nuo šviesaus apatiniame gale iki ryškaus viršutiniame gale. Kuo intensyvesnė ar stipresnė yra spalva, tuo deimantas – vertingesnis. Spalvos intensyvumas yra svarbiausias veiksnys parenkant prašmatnios spalvos deimantą.
Svoris (Carat)
.jpg)
Brilianto svoris matuojamas karatais (angl. carat, santrumpa ct). Vienas karatas lygus 0,2 gramo. Pavadinimas kilęs iš saldžiosios ceratonijos (Ceratonia siliqua, angl. carob) sėklų pavadinimo, nes senovėje šias sėklas naudojo kaip svarelius, o jų svoris yra 0,2 gr. Šios sėkliukės pasižymi ypač stabiliai vienodu svoriu, nesiskiriančiu viena nuo kitos net 0,0003 gramo dalimi.
Gamtinių deimantų dydžiai labai įvairūs. Tarp mažyčių grūdelių pasitaiko gana stambių kristalų, sveriančių šimtus ar net tūkstančius karatų, kurių randami labai retai. Paprastai dideli deimantai pjaustomi į daugiau dalių, taip gaunant mažesnius, bet žymiai geresnės kokybės briliantus.
Gamtinių deimantų dydžiai labai įvairūs. Tarp mažyčių grūdelių pasitaiko gana stambių kristalų, sveriančių šimtus ar net tūkstančius karatų, kurių randami labai retai. Paprastai dideli deimantai pjaustomi į daugiau dalių, taip gaunant mažesnius, bet žymiai geresnės kokybės briliantus.
Karatas yra labiausiai žinomas tarp keturių pagrindinių deimantą apibūdinančių terminų, nes yra lengviausiai suprantamas tiesiog pažiūrėjus į brangakmenį. Klaidingai manoma, kad deimantų dydis yra tapatinamas su jo svoriu, nors tai nebūtinai yra tiesa. Būdas kaip deimantas yra išpjautas iš tikrųjų gali sumenkinti jo dydį ir tikrąjį svorį. Pateikiamoje diagramoje parodomas santykinis deimanto svoris ir dydis.
.jpg)
Deimanto svoris matuojamas 0,01 karato tikslumu, todėl sertifikatuose rašomi du skaičiai po kablelio, o tračias apvalinamas. Pvz. 0,448 = 0,45ct, 0,453 = 0,45ct. Deimantų svoris karatais juvelyriniame dirbinyje gali būti būna nurodomas kaip trupmeninis svoris karatais (pvz. ¾ karato). Trupmeninio svorio karatais atitikmenys šimtainėje skalėje pateikiami šalia esančioje lentelėje.
Tikslus deimanto svoris nustatomas pasveriant jį specialiomis labai tiksliomis svarstyklėmis. Apvalaus šlifavimo brilianto svorį, kur įvertinant matavimų netikslumus galima tam tikra paklaida, paskaičiuojama pagal formulę: M=D^2xHx0,0061, kur
M - brilianto svoris karatais, D^2 - brilianto diametras kvadratu milimetrais, H - brilianto aukštis milimetrais, 0,0061 pastovus koeficientas apvalaus šlifavimo formai. Kitoms šlifavimo formoms yra nustatyti kiti koeficientai, pvz. 0,0083 - "Princesei", 0,0059 - "Širdelei".
Pasinaudojant brilianto diametro reikšmių lentele sužinome apytikslį brilianto svorį, arba žinant svorį, matome koks yra diametras:
1,0 mm= 0.004 ct; 1,1 mm= 0.005 ct; 1,2 mm= 0.007 ct; 1,3 mm= 0.008 ct; 1,4 mm= 0.010 ct; 1,5 mm= 0.013 ct;
Tikslus deimanto svoris nustatomas pasveriant jį specialiomis labai tiksliomis svarstyklėmis. Apvalaus šlifavimo brilianto svorį, kur įvertinant matavimų netikslumus galima tam tikra paklaida, paskaičiuojama pagal formulę: M=D^2xHx0,0061, kur
M - brilianto svoris karatais, D^2 - brilianto diametras kvadratu milimetrais, H - brilianto aukštis milimetrais, 0,0061 pastovus koeficientas apvalaus šlifavimo formai. Kitoms šlifavimo formoms yra nustatyti kiti koeficientai, pvz. 0,0083 - "Princesei", 0,0059 - "Širdelei".
Pasinaudojant brilianto diametro reikšmių lentele sužinome apytikslį brilianto svorį, arba žinant svorį, matome koks yra diametras:
1,0 mm= 0.004 ct; 1,1 mm= 0.005 ct; 1,2 mm= 0.007 ct; 1,3 mm= 0.008 ct; 1,4 mm= 0.010 ct; 1,5 mm= 0.013 ct;
2,0 mm= 0.029 ct; 2,1 mm=0.034 ct; 2,2 mm= 0.039 ct; 2,3 mm= 0.045 ct; 2,4 mm= 0.051 ct; 2,5 mm= 0.058 ct;
2,6 mm=0.065 ct; 2,7 mm= 0.073 ct; 2,8 mm= 0.080 ct; 2,9 mm= 0.090 ct; 3,0 mm= 0.098 ct; 3,1 mm=0.110 ct;
3,2 mm= 0.122 ct; 3,3 mm= 0.131 ct; 3,4 mm= 0.145 ct; 3,5 mm= 0.157 ct; 4,.0 mm=0.240 ct; 45 mm= 0.340 ct;
5.,0 mm=0.460 ct; ir t.t.
Deimantai mažesni nei 0,001 karato yra vadinami "kruopelėmis". Deimantai pagal svorį yra skirstomi į mažo svorio - iki 0,29 karato, vidutinio svorio - nuo 0,30 iki 0,99 karato ir didelio svorio - nuo 1,0 karato. Aukcionuose paprastai parduodami briliantai, sveriantys virš 6 karatų, o briliantams, sveriantiems virš 25 karatų suteikiami vardai.
Deimantai mažesni nei 0,001 karato yra vadinami "kruopelėmis". Deimantai pagal svorį yra skirstomi į mažo svorio - iki 0,29 karato, vidutinio svorio - nuo 0,30 iki 0,99 karato ir didelio svorio - nuo 1,0 karato. Aukcionuose paprastai parduodami briliantai, sveriantys virš 6 karatų, o briliantams, sveriantiems virš 25 karatų suteikiami vardai.
Kaina (Cost)
Visus aukščiau minėtus deimantų vertės kriterijus apibendrina neoficialus, tačiau bene svarbiausias deimanto pirkėjui dydis, neoficialus, penktasis C, tai jo kaina (Cost).. Atsižvelgiant į 4 C atskiras charakteristikas, nustatoma galutinė brilianto kaina., kuri gali svyruoti labai plačiose "žirklėse". Vieno karato deimantas, kuris bus prastai nušlifuotas, nebus skaidrus, pilnas plika akimi matomų intarpų, murzinai gelsvos spalvos, gali kainuoti apie 1000 dolerių. Tokio pačio dydžio deimantas, kuris yra idealiai nušlifuotas, yra bespalvis, skaidrus, be jokių intarpų kainuos apie 30 tūkstančių dolerių.