Auksas fiziškai ir metaforiškai yra vienas lanksčiausių metalų mūsų planetoje: vienas gramas aukso gali būti iškaltas į 1 kv. m. plokštę, o kaip simbolis, auksas naudojamas viskam, susijusiam su atsidavimu, turtu ir galia.
Yra nuomonių, jog auksas galėjo būti pirmas metalas, kuriam ankstyvieji žmonės suteikė išskirtinę reikšmę; aukso paieškos buvo dažnas reiškinys net prieš tai, kai jis buvo naudojamas kaip piniginis vienetas. O vienas iš ankstyviausių nepiniginių aukso panaudojimų buvo dievų ir esybių aukštinimas. Šis fenomenas stebimas visuose kontinentuose, kur gyveno žmonės. Auksas itin dažnai buvo naudojamas religinėse ceremonijose ir laidojimo papročių metu skirtingose religijose ir laikmečiuose. Romėnai buvo pirmieji, kurie pradėjo naudoti auksą santuokai pažymėti, o bibliniai aukso paminėjimai padėjo užtvirtinti jo vaidmenį krikščionybės simbolikoje.
Aukso vertė neišblėso ir viduramžiuose. Dauguma tapytojų ir menininkų kaip Botičelis taip pat buvo apmokyti ir auksakalystės meno, o karališkosios šeimos dažnai pabrėždamos savo galią ir turtus puošdavosi auksu, taip parodydamos, jog yra arčiau bažnyčios, iš kurios ir sėmėsi daugiausia galios.
Susižavėjimas auksu galiausiai pasiekė kulminaciją, kai šis buvo pradėtas naudoti kaip piniginis vienetas. Auksas tapo sąlygine universalia valiuta, nes skirtingos civilizacijos sutarė dėl jo vertės ir naudojo jį kaip mainų tarpinę priemonę. Aukso vertė formaliai ir oficialiai pirmą kartą buvo įamžinta 3100 m. pr. Kr., kai suvienyto Egipto metraščiuose viena dalis aukso buvo lygi 2,5 dalies sidabro (šiandien metalų biržoje viena dalis aukso lygi apie 85 dalims sidabro). Lidijos karalystė buvo viena iš pirmųjų, kuri apie 643-630 m. pr. Kr. iš aukso pradėjo kalti monetas, o pats auksas nuo to laiko žmonijos istorijoje tapo pinigų idėjos pamatu. Auksas iki XIX-XX a. buvo stipriausias turto rodiklis visose pasaulio šalyse, kuomet vis dar buvo naudojamas aukso standartas. Ši sistema tiesiogiai susiejo valiutos kiekį ekonominėje apyvartoje su tos šalies aukso rezervu ir itin prisidėjo prie ekonominio pasaulio vystymosi antroje 1800-ųjų pusėje.
Aukso paieškos (pinigų gavimas) yra visose kultūrose vyraujanti idėja, kuri paskatino ne vieną atradimą ir inovaciją; pvz., kai Archimedui reikėjo patikrinti karaliaus Herono auksinės karūnos grynuma, mokslininkas pritaikę savo žymųjį dėsnį panardinęs karūną į vandenį. Viduramžių alchemikų troškimas būti kitu karaliumi Midu atvėrė duris alchemijos ir vėliau chemijos mokslo raidai (šiais laikais gyvsidabrį galima paversti auksu jį apšvitinant branduoline radiacija).
Nors kai kurie ekonomikai sako, jog kiti metalai kaip platina ar varis perkopė aukso gryną ekonominę naudą, perkopti aukso vaidmens kolektyvinėje žmonių pasąmonėje neįmanoma. Tai jam ir suteikia itin didelę pridėtinę-simbolinę vertę. Nors ko gero niekada nesužinosime, tačiau pirmųjų civilizacijos kūrėjus dabinęs auksas galėjo būti ir ilgaamžiškumo siekis: mirtingas, laikinas ir trapus žmogaus kūnas, kurį puošia amžinas paieškos, dievybės ir galios simbolis.