Pirmoji aukso karštinė kilo Sibire, 20 metų ankščiau nei ji kilo Amerikoje. Aukso išgavimas prasidėjo 1828 m. šalia „Suhoi Berikul“ upės Tomsko gubernijoje. Nuo 1828 iki 1860 buvo iškasta daugiau nei 550 tonų aukso, kasyklose dirbo apie 30 tūkstančių žmonių. Sparčiai augant aukso gavybos pramonei Sibire, Rusija 19 a. viduryje pirmavo pagal iškasamo aukso kiekį.
Kalifornijos aukso karštligė (1848-1855 m.) prasidėjo 1848 metų sausio 24 dieną, kai Maršalas Džeimsas Vilsonas Suter Mile, Kolome, Kalifornijos valstijoje, atrado aukso. Šios naujienos greit išplito, todėl apie 300 000 vyrų, moterų ir vaikų iš kitų JAV vietų ir užsienio pradėjo vykti į Kaliforniją. Apie 150 000 žmonių atplaukė į Kaliforniją jūra, likusieji vyko žemės transportu arba pėsčiomis.
Šie ankstyvieji aukso ieškotojai, vadinami „keturiasdešimt devintaisiais" (nuoroda į 1849 metus) vyko per visą žemyną į Kaliforniją burlaiviais arba dengtais vežimais, dažnai patirdami sunkumų kelionės metu. Dauguma atvykusiųjų buvo amerikiečiai, tačiau aukso karštinė pritraukė dešimtis tūkstančių žmonių iš Lotynų Amerikos, Europos, Australijos ir Azijos. Iš pradžių aukso ieškotojai rinko auksą šaltiniuose ir upėse naudodami labai paprastus metodus, tokius kaip auksingo smėlio plovimą. Buvo sukurti ir sudėtingesni aukso išgavimo metodai, kurie vėliau buvo pritaikyti visame pasaulyje. Technologinis progresas pasiekė tokį lygį, kuriam buvo reikalingas didelis finansavimas. Toks finansavimo poreikis lėmė, kad buvo pereinama prie kolektyvinio aukso kasimo. Auksas, vertinamas milijardais šiandieninių JAV dolerių, buvo išgaunamas daug produktyviau, nors iš to praturtėjo tik labai nedaugelis. Labai daug žmonių turėjo grįžti namo tuščiomis arba su nedideliu kiekiu pinigų, uždirbtų iš aukso ieškojimo.
Aukso karštinės padariniai buvo žymūs. San Franciskas, tuomet dar maža gyvenvietė, pradėjo sparčiai augti. Visoje Kalifornijoje buvo tiesiami keliai, statomos bažnyčios, mokyklos, įkuriami nauji miestai. Buvo sukurta įstatymų sistema ir valdžia, o tai leido Kalifornijai būti priimtai į JAV sudėtį.
Išsivystė nauji keliavimo būdai: pradėjo veikti reguliariūs garlaivių ir geležinkelių maršrutai. Augo žemės ūkio vystymosi mastai, ši sritis tapo dar vienu dideliu augančiu sektoriumi Kalifornijoje. Tačiau aukso karštinė turėjo ir neigiamų padarinių. Buvo užpuldinėjami vietiniai indėnai, kurie buvo išstumiami iš gimtųjų žemių, o aukso kasyba padarė daug žalos aplinkai.